Buhalterija – tai pagrindinė finansinės informacijos valdymo sistema, apimanti finansines ataskaitas, biudžetą, darbo užmokestį, mokesčius ir kt. Joje fiksuojami, grupuojami ir apibendrinami duomenys, leidžiantys vertinti įmonės turtą, lėšas, veiklos rezultatus bei finansinę būklę.
SusisiektiMokesčiai – tai valstybės nustatyta pinigų suma, kurią privaloma mokėti nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų, norimų atlikti veiksmų. Mokesčius moka kiekvienas, vykdantis ekonominę veiklą nustatytu laiku ir nustatyta tvarka. Pagrindiniai mokesčiai mokami už darbo santykius ir už vykdomą veiklą.
Mokesčių mokėtojas privalo mokesčius apskaičiuoti, deklaruoti, sumokėti. Kai kuriais atvejais mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo ne mokesčio mokėtojas, o kitas asmuo, pavyzdžiui, už darbuotoją gyventojų pajamų mokestį privalo sumokėti darbdavys.
Pagrindinai mokesčiai, kuriuos privalo mokėti kiekviena įmonė:
Pelno mokesčio mokėjimas priklauso nuo to, kiek įmonėje dirba žmonių ir kokios per metus susidaro mokestinės pajamos, jis gali būti 15 arba 5 %. Tuo atveju, jei įsteigta viena įmonė, taip pat kai įmonėje darbuotojų yra daugiau nei 10, o mokestinio laikotarpio pajamos yra 300 000 eurų ar didesnės, įmonei reikia mokėti 15 % pelno mokestį, priešingu atveju įmonė moka 5 procentų pelno mokestį. Kada mokamas pelno mokestis nustato valstybė. Jei pajamos viršija 300 000 eurų, tuomet mokama avansu, kas ketvirtį.
Pridėtinės vertės mokestį moka tik PVM mokėtojai. Šiuo metu Lietuvoje nustatytas PVM dydis yra 21 %. PVM mokestį galima mokėti kas mėnesį arba kas pusmetį.
Nekilnojamojo turto mokestis kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingas, dažniausiai įeina į 0,3 – 1 % intervalą. Paprastai mokamas kas metus arba kas ketvirtį. Apie apskaičiuotą deklaruojamo mokesčio sumą mokesčių mokėtojas Valstybinę mokesčių inspekciją informuoja pateikdamas mokesčio deklaraciją.
Savo veiklą grįsdama nuolatinės pažangos principu, Added Value teikia mokesčių planavimo ir specializuotų teisinių konsultacijų paslaugas. Individualių verslo iššūkių sprendimas – Added Value kuriamos pridėtinės vertės dalis. Pritaikomi pažangūs teisiniai įrankiai, kontroliuojami įmonės mokestiniai įsipareigojimai, kad įmonės finansai būtų valdomi saugiau ir patogiau.
PVM – vienas svarbiausių Lietuvos biudžeto mokesčių, sudarantis apie pusę visų įplaukų. Šis netiesioginis mokestis įtraukiamas į prekių ar paslaugų kainą, todėl jį galiausiai sumoka galutinis vartotojas. Įmonės veikia kaip tarpininkės tarp pirkėjų ir valstybės biudžeto, mokėdamos skirtumą tarp gauto ir sumokėto PVM. Šiuo metu Lietuvoje nustatytas PVM dydis yra 21 %. PVM mokestį galima mokėti kas mėnesį arba kas pusmetį.
Įmonėms PVM leidžia taikyti atskaitą, sumažinant mokėtiną sumą ar susigrąžinant permoką. Permokos atsiranda, kai įmonės pirkimai viršija pardavimus, dažniausiai dėl turto įsigijimo ar pardavimų užsienyje. Nuo 2015 m. įsigaliojus pakeitimams, statybos paslaugos dažnai vykdomos su atvirkštiniu PVM, o tai taip pat lemia permokas.
Visuomenė vis labiau domisi, kaip atsakingai įmonės siekia savo tikslų ir kiek atsakingai sugeba tai atskleisti. Atsakingos organizacijos atsiskaito savo suinteresuotoms šalims apie vykdomą veiklą – darbuotojams, klientams, rinkos dalyviams ar visuomenei. Kokybiškos ataskaitos rengiamos vadovaujantis tam tikromis metodikomis, kad suinteresuotoms šalims ir pačiai įmonei būtų lengviau suprasti ir įvertinti atsakingą veiklą, stebėti rezultatus ir poveikį visuomenei. Kitaip tariant, ataskaitų teikimas yra priemonė, kuri leidžia viešai pristatyti organizacijos vykdomas veiklas, skatina efektyviai valdyti naudojamus resursus.
Ataskaita, tai įrankis, kuris padeda keistis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Organizacijos rezultatai turėtų būti pristatomi platesniame tvarumo kontekste. Specialistai pabrėžia, kad kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai didelė. Organizacijos ataskaita gali tilpti ir į keletą lapų, bet tik tuomet, kai ataskaitoje yra pateikiami skaičiai.
Added Value paruoš ir pateiks reikalingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Sodrai, užpildys metines ataskaitas Registrų centrui bei parengs kitas, pagal Jūsų poreikius, ataskaitas. Mūsų kvalifikuotai komandai nėra neįveikiamų ir neišsprendžiamų uždavinių, todėl taikydami naujausias apskaitos technologijas versle, siekiame aukščiausių rezultatų. Added Value profesionalai – kuria pažangą Jūsų versle!
Pelno (nuostolio) ataskaita – tai svarbus kriterijus vertinant ir vystant įmonės veiklą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje apibendrinama, kaip Jūsų verslui sekėsi per praėjusį ketvirtį ar metus: kiek pinigų kompanija uždirbo (pajamos), kiek išleido (išlaidos) ir pastarųjų dviejų skirtumą (pelnas/nuostolis). Pelno (nuostolio) ataskaita Jums parodys ar verslas klesti – veikia pelningai, ar kompanijos pelnas padidėjo ir pan.
Pelno (nuostolio) ataskaitos prieš apmokestinimą gaunamos iš bendrojo pelno (nuostolio) atėmus pardavimo, bendrąsias, administracines sąnaudas ir pridėjus kitos veiklos rezultatus. Grynasis pelnas (nuostoliai) parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą – uždirbtą pelną arba nuostolius, kuris gaunamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokesčio sąnaudas.
Pelno (nuostolio) ataskaita skirstoma į dvi dalis: pajamas ir sąnaudas. Pajamos – tai pinigai, gauti per tam tikrą laikotarpį kompanijai pardavus prekes ar paslaugas. Investuotojas privalo atkreipti dėmesį ne tik į per paskutinį ketvirtį ar metus gautas pajamas, bet ir kaip keitėsi kompanijos pajamos pastaruosius kelerius metus, tad investuotojas gali susidaryti geresnį įspūdį apie pelno augimo ar mažėjimo tendencijas.
Pelno (nuostolio) ataskaita yra viena iš finansinių ataskaitų dalių, Lietuvoje pelno (nuostolio) ataskaitos informacija formuojama vadovaujantis verslo apskaitos standartais, kurie rengiami, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas ir tarptautinius apskaitos standartus.
Įmonių finansinės ataskaitos – tai pagal standartizuotą formą, remiantis apskaitos standartais, parengtas įmonės dokumentas, kuris apibūdina jos finansinę būklę tam tikram laikotarpiui. Išskiriamos pagrindinės trys finansinės ataskaitos: pelno (nuostolių) ataskaita – parodo įmonės pajamas bei sąnaudas ir jų struktūrą per ataskaitinį laikotarpį, balansas – pateikia momentinę informaciją sudarymo datai apie įmonės finansinę būklę, be to, galime matyti už kokią sumą įmonė turi turto, kiek yra įsiskolinusi, kokios jos gautinos sumos bei pinigų srautų ataskaita, kuri suteikia informaciją apie pinigų judėjimą įmonės pagrindinėje, investicinėje ir finansinėje veikloje. Taip pat prie metinių finansinių ataskaitų reikia nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto, kuris detalizuoja finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.
Beveik visos įmonės privalo rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, remiantis verslo apskaitos standartais bei pateikti registrų centrui elektronine forma. Ten jos už tam tikrą mokestį yra visiems viešai prieinamos. Metinės ataskaitos turi būti paruoštos ir patvirtintos akcininkų susirinkimo per keturis mėnesius nuo fiskalinio laikotarpio pabaigos. Per 30 dienų nuo patvirtinimo, jos turi būti pateiktos registrų centrui. Nors visoms įmonėms privaloma rengti metines finansines ataskaitas, tačiau reikėtų nepamiršti, kad įmonių finansinė atskaitomybė gali būti ne tik metinė. Jei įmonių akcijos ar obligacijos yra listinguotos biržoje, tokios įmonės turi rengti bei pateikti ir tarpines finansines atskaitomybes. Tuo tarpu visos didesnės, net ir biržoje nelistinguojamos įmonės, paprastai taip pat ruošia ketvirtines ataskaitas. Įmonės tai daro tiek savo reikmėms, tiek ir pagal kreditorių, draudimo bendrovių reikalavimą.
Sutiksite, kad finansinė atskaitomybė yra pagrindinis ir svarbiausias šaltinis, siekiant įvertinti verslo veiklą. Balansas, tai yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų, kurios dėka, galime matyti įmonės momentinę finansinę būklę tam laikotarpiui, kuriam balansas yra sudarytas.
Remiantis balanso duomenimis, skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai, pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įvertinti bendradarbiavimo riziką.
Galime sutikti įvairaus detalumo balanso ataskaitų, tačiau dažniausiai išskiriami trys pagrindiniai blokai: turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, tarp kurių visada yra išlaikoma pusiausvyra – balansas. Turtas – įmonės ištekliai veiklai vykdyti, tikintis ekonominės naudos. Įsipareigojimai – prievolės, kurios atsirado įmonės veiklos metu ir už kurias reikės atsiskaityti tam tikru laikotarpiu ateityje, o nuosavas kapitalas – akcininkų, savininkų nuosavybė. Svarbu paminėti, kad turtas visada bus lygus įsipareigojimų ir akcininkų ar savininkų nuosavybės sumai. Jeigu kompanijos turtas padidėja, tada tiek pat padidės Jūsų įmonės įsipareigojimai ir nuosavybė.
Įmonės, turinčios išlaidų užsienyje neretai susiduria su mokesčių grąžinimo problema. Dažniausiai sumokėtas mokestis yra grąžinamas, tačiau dėl kai kurių ypatumų nežinojimo galite tik prisidaryti bereikalingų rūpesčių. Kiekvienoje šalyje galioja kitokie įstatymai, tam tikri teisiniai terminai, kurių galite visai neišmanyti, taip pat nauja ES sistema, siekianti palengvinti grąžinimo procedūrą turi daug niuansų ir reikalauja daugybės specifinių žinių bei personalo laiko, kurie gali būti panaudoti efektyvesnei įmonės veiklai. Išvada viena – techninių reikalavimų ir mokesčių grąžinimas gali tapti tikru iššūkiu! Užsienio mokesčių administravimo sąnaudos gali ženkliai sumažinti potencialią naudą. Taip pat yra ir su Lietuvoje esančiais mokesčiais ir jų grąžinimu. Tai užima daug laiko ir reikia tam tikrų teisinių žinių, specifinio išmanymo.
Įmonės, kurios laiku nustato ir įgyvendina tinkamas mokesčių taupymo priemones, gali kur kas efektyviau panaudoti pinigų srautus, padidinti pelną ir investicijų grąžą. Planuojant mokesčius, būtina vadovautis įstatymų nustatytais reikalavimais ir mokesčius administruojančių institucijų praktika, kad nekiltų rizikos, jog netinkami mokesčių taupymo veiksmai bus pripažinti mokesčių vengimu.
Pagrindinis mokesčių optimizavimo tikslas – legaliomis priemonėmis pasiekti, kad mokesčiai būtų mažiausi. Tik gerai išmanant mokesčių struktūrą ir pasinaudojus teisės aktų teikiamomis mokestinėmis galimybėmis galima sumažinti mokestines sąnaudas, todėl mokesčių optimizavimas yra suprantamas kaip verslo struktūros teisėto mokesčių sumažinimo modelio sukūrimas ar jo koregavimas, sandorio sudarymas su tikslu sumažinti mokestinę naštą.
Mokesčių sistema, tai tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių, ribojančių ir sąlygojančių mokesčių sistemą sudaro įmonių ir gyventojų mokami mokesčiai. Jie mokami į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus ar nebiudžetinius fondus. Mokesčiai pagal ėmimo būdą yra skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Netiesioginiai mokesčiai tiesiogiai nesusiję su mokėtojo pajamomis – turtu. Galutinis ir tikrasis netiesioginio mokesčio mokėtojas yra vartotojas.
Netiesioginiais mokesčiais laikomi akcizai, pridėtinės vertės mokestis, muitai. Specifine netiesioginių mokesčių forma yra darbdavių privalomojo socialinio draudimo įmokos, kurios įtraukiamos į produkcijos savikainą. Netiesioginiai mokesčiai yra svarbūs, kadangi užima didelę dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų. Netiesioginiai mokesčiai reikalauja tam tikro harmonizavimo lygio, kadangi jie turi įtakos laisvam prekių judėjimui ir paslaugų teikimo laisvei.
Individuali įmonė, tai neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė, nuosavybės teise, gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui. Norint steigti individualią įmonę įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, tad verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, kitaip tariant, tokioje įmonėje gali dirbti vien tik savininkas ir jo šeimos nariai.
Individualios įmonės mokesčiams keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Pirmaisiais mokestiniais metais, siekiant padėti naujai atsidariusioms įmonėms, mokesčių inspekcijos specialistai, net ir nustatę teisės aktų pažeidimus, naują įmonės mokesčių mokėtoją pirmiausiai ne baudžia, o įspėja, konsultuoja, suteikia reikiamą pagalbą ir nurodo terminus klaidoms ištaisyti.
Added Value specialistai teikia įvairiapusiškas konsultacijas mokesčių klausimais. Konsultuojame juridinius asmenis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo klausimais, taip pat rengiame prašymus bei atsakymus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių sumokėjimo atidėjimo, mokesčių permokų įskaitymo ar grąžinimo, mokesčių lengvatų taikymo, taip pat konsultuojame fizinius asmenis pajamų, nekilnojamo turto bei kitų mokesčių klausimais bei teikiame konsultacijas kitais mokestiniais klausimais.
SusisiektiAdded Value paruoš ir pateiks reikalingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Sodrai, užpildys metines ataskaitas Registrų centrui bei parengs kitas, pagal Jūsų poreikius, ataskaitas. Mūsų kvalifikuotai komandai nėra neįveikiamų ir neišsprendžiamų uždavinių, todėl taikydami naujausias apskaitos technologijas versle, siekiame aukščiausių rezultatų. Added Value profesionalai – kuria pažangą Jūsų versle!
Susisiekti